Futbolas ir sportas apskritai pirmiausia yra gyvenimo mokykla, kurioje vaikai mokosi komandinio darbo, pagarbos ir emocinio atsparumo. Reaguodami į pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilusias diskusijas apie 2019 m. gimusių vaikų turnyrą, norime pabrėžti ne atskirą epizodą, o kur kas gilesnę, sisteminę problemą, su kuria šiandien susiduria vaikų sportas – suaugusiųjų elgesį turnyrų, čempionatų metu.
Vaikų rungtynėse emocijos yra natūrali proceso dalis, tačiau suaugusiųjų – tėvų, trenerių, žiūrovų – reakcija į jas privalo išlikti pedagogiška. Kai tėvai ar globėjai nesusitvarko su savo emocijomis – bėga į aikštę, stabdo rungtynes, daro spaudimą teisėjams ar emociškai užsipuola kitus vaikus – yra pažeidžiamos pamatinės sporto taisyklės ir nusižengiama LVJUFA tėvų etikos kodeksui, kuriuo rekomenduojama vadovautis Lietuvoje veikiančių organizacijų tėvams (LFF išleido puikų filmuką, kuris labai naudingas tėvams). Toks elgesys traumuoja mažuosius sportininkus ir griauna patį žaidimo saugumą.
Sporto psichologas Andrius Liachovičius pabrėžia, kad vaikai aikštėje kopijuoja suaugusiųjų elgesį, todėl jei suaugusieji demonstruoja agresiją ir pagarbos stoką, mes negalime tikėtis kilnaus elgesio iš vaikų. „Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į labai paprastą Alberto Banduros teoriją „Mokymasis stebint“. Tai reiškia, kad mūsų elgesiui bei vertybėms turi įtakos kitų žmonių elgesys. Kuo asmuo mums svarbesnis, tuo jo įtaka didesnė. Taigi rungtynių metu svarbu, kad mes palaikytume savo vaikus, bet tuo pačiu nereikia žeminti arba kitais blogais žodžiais aptarinėti priešininkų ar kitų savo vaiko komandos narių. Šitaip elgdamiesi nenustebkite, jog Jūsų poelgis turės įtakos komandos patyčioms arba vaikų netinkamam elgesiui rungtynių ar treniruočių metu, kuomet klaidos suverčiamos kitiems“.
Aikštelė priklauso vaikams, o tėvų vaidmuo – būti saugiu užnugariu bei pavyzdžiu, mokančiu garbingai priimti ne tik pergales, bet ir pralaimėjimus. Pokytį pirmiausia turime pradėti nuo savęs – nuo savo elgesio, žodžių ir gebėjimo gerbti sportą, jo taisykles, teisėjus, trenerius, varžovus ir kitus žmones. Tik rodydami pagarbą savo pavyzdžiu galime tikėtis, kad jos mokysis ir mūsų vaikai.
Taip pat primename, kad nepilnamečių atvaizdo naudojimas be teisėto pagrindo ar reikalingo sutikimo gali pažeisti jų teises. Ne mažiau svarbu suprasti, kad viešas vaikų žeminimas, menkinimas ar įžeidinėjimas yra visiškai nesuderinamas su sporto principais ir ta aplinka, kurią kartu turime kurti.
Manome, kad tėvelių, bet kokios vaikų ir jaunimo sporto organizacijos tikslas – apsaugoti vaikus nuo suaugusiųjų ambicijų karų. Kviečiame visas sporto bendruomenes, turnyrų organizatorius ir tėvelius sugrįžti prie pamatinių vertybių: pagarbos teisėjams, varžovams ir, svarbiausia, pačių mažiausiųjų emocinei sveikatai.
Primename ir apie BFA etikos kodeksą.
Šiais neramiais laikais visiems linkime daugiau tolerancijos, pagarbos ir atsakomybės už savo žodžius bei veiksmus.
